NAUJAM „AKROPOLIUI“ LEIDIMAS DUOTAS, BET PINIGŲ NĖRA
Naujam „Akropoliui“ leidimas duotas, bet pinigų nėra
Latvijos sostinėje Rygoje kitų metų pavasarį turėtų būti pradėtos „Akropolio“ statybos, tačiau kilo „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų nesutarimų ir šis projektas gali pristigti pinigų.
„Rygos „Akropolio“ statybas planuojama pradėti tik 2016 m. pirmojoje pusėje, būtent šis „Akropolio“ plėtros etapas ir yra imliausias finansams“, – VŽ teigia Dina Dominienė, „Akropolius“ valdančios bendrovės „Relvit“ pagrindinės akcininkės „Lemax“ valdybos narė.
Pasak jos, šiuo metu Rygoje atliekami paruošiamieji darbai: rūpinamasi gauti leidimus, derinami projektai. O štai dėl statybų finansavimo grupei dar teks priimti sprendimą.
VŽ rašė, kad spalį „Vilniaus prekybos“ grupei priklausantys „Akropolių“ valdytojai gavo Rygos miesto savivaldybės leidimus. Naujasis „Akropolis“ turėtų iškilti Maskavas gatvėje, buvusio pramonės objekto – XIX–XX a. veikusio Kuznecovo porceliano fabriko – vietoje. Vienas svarbių projekto prioritetų yra šio istorinio Rygos miesto palikimo įamžinimas. Panašiai ir Kaune „Akropolis“ iškilo „Kauno audinių“ fabriko teritorijoje, todėl ir naujo centro projektas Rygoje parengtas žvalgantis į projektą Kauno centre.
Pinigų nėra
Anksčiau planuota, kad į prekybos centrą Rygoje gali tekti investuoti apie 100 mln. Eur. Dabar, pasak p. Dominienės, užsakytas ir vykdomas naujas projekto vertinimas, kuris padės nustatyti, kiek investicijų prireiks pagal dabartines rinkos sąlygas. Paties projekto esmė – prekybos plotas ir kt. – esą nesikeičia.
Būtent finansavimas gali pakišti koją visai plėtrai. Dabartinė „Akropolių“ akcininkės „Relvit Ltd.“ finansinė padėtis, pasak p. Dominienės, neleidžia vykdyti tolesnės „Akropolių“ plėtros: savų lėšų neužtenka, o rinkos sąlygomis bendrovei niekas neskolina. VŽ žiniomis, „Relvit“ turi apie 500 mln. Eur vertės turto ir apie 420 mln. Eur įsipareigojimų.
„Relvit Ltd.“ ir visa „Akropolio“ grupė yra pernelyg užskolinta, kad galėtų pritraukti išorinio finansavimo, būtino minėtam projektui plėtoti. Tai nesuteikia manevro laisvės tolesnei verslo plėtrai“, – teigia p. Dominienė.
Dėl šios priežasties esą ir buvo nuspręsta „Akropolius“ perleisti finansiškai stipresnei UAB „Vilniaus prekybai“, valdančiai tinklus „Maxima“, „Eurovaistinė“ ir „Ermitažas“. VŽ primena, kad šį sandorį sustabdė vienas akcininkų Mindaugas Marcinkevičius, ir būtent nuo tada prasidėjo viešas VP grupės akcininkų ginčas.
Vėl bandys parduoti
Pasak p. Dominienės, dauguma akcininkų įsitikinę, kad būtent pardavimas pačioje grupėje vis dar yra optimaliausias sprendimas, tad jo ir toliau bus siekiama.
„Viliuosi, kad, siekdamas savanaudiškų tikslų, p. Marcinkevičius daugiau nebestabdys „Akropolių“ pardavimo. Tai neatspindi absoliučios daugumos akcininkų valios“, – sako p. Dominienė.
Pats p. Marcinkevičius tokiais pažadais nesižarsto.
„Jeigu tai bus akcininkams naudingas sandoris, kuris kels įmonės vertę, leis efektyvinti valdymą, skatins plėtrą, tada, be abejonės, jam pritarsime. Tačiau jei ir vėl bus bandoma perstumdyti įmones, jas pakišant po debesiu kontroliuojančiųjų bendrovių, tuo pat metu neteikiant informacijos apie tai, kas planuojama, tokiam sandoriui nepritarsime“, – VŽ teigia jis.
Pasak p. Marcinkevičiaus, kalbant apie Rygos projektą, apskritai kyla klausimas, ar jis gerai parengtas. Esą jei projektas būtų patrauklus, atsirastų ir sutinkančių jį finansuoti. „Projektus finansuoja akcininkai ir bankai. Jų keliami reikalavimai gana paprasti: patikima idėja ir patikimi vykdytojai. Jeigu bent viena šių sąlygų nėra patenkinta, projektas ir nebus finansuojamas“, – sako p. Marcinkevičius.
Paklausą mato
Įmonių finansų specialistai nesiima analizuoti, kuris iš variantų būtent šiuo atveju galėtų užtikrinti finansavimą, nes ne visos konflikto detalės aiškios. Kyla įtarimų, kad akcininkų konfliktas ir jų daromi sprendimai paremti ne tik verslo logika.
„Daug kas priklauso nuo grupės struktūros, nuo to, kokie tie įsipareigojimai. Apskritai kalbant, jei turi kitoje grupės įmonėje lėšų, būdų jas perkelti yra įvairių: galima suteikti paskolą, galima padidinti kapitalą, – nebūtina vieną bendrovę parduoti kitai“, – svarsto Mykantas Urba, UAB FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas. Jis sako, kad pritraukti finansavimą sunkumų patiriančiai bendrovei tikrai galėtų sutrukdyti laidavimas, banko suvaržymai, tačiau tokiu atveju ir parduoti turto bendrovė negalėtų.
Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, „Akropolio“ projektui Rygoje turėtų atsirasti vietos.
„Visi akcentuoja, kad dabar neužtenka prekybos centre tik pardavinėti batus ir drabužius. Reikia rasti tą laimės formulę tarp paslaugų, prekių ir pramogų. Daug pramogų Latvijoje niekas kol kas nesiūlo, išskyrus gal tik „Riga Plaza“, – sako Mindaugas Kulbokas, nekilnojamojo turto bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims. Pasak jo, pagrindiniais naujo centro nuomininkais galėtų tapti nemaža dalis lietuvių įmonių – „Maxima“, „Aprangos“ grupė ir pan. O ir plane numatyta ledo arena, pasak jo, Rygoje sulauktų didelio susidomėjimo dėl ledo ritulio populiarumo.
„Toks projektas neabejotinai atriektų dalį apyvartos iš kitų įmonių, bet kartu paskatintų visus pasitempti“, – svarsto p. Kulbokas.
„Akropolio“ grupė
Šiuo metu „Akropolio“ grupei priklauso prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, taip pat žemės sklypai Vilniuje, Kaune, Rygoje, Estijos mieste Narvoje ir Bulgarijos sostinėje Sofijoje.
Prekybos centrus Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose valdo bendrovė „Akropolis Group“, kurios kontrolę dalijasi Maltoje registruota „Relvit Ltd.“ (51,78%) ir Nyderlanduose registruota „Akropolis Real Estate b. v.“ (48,22%). 2007-aisiais Kauno „Akropolį“ iš bendrovės įsigijo Vokietijos įmonė „Deka Immobilien“.
Planuojama, kad prekybos centro Rygoje nuomojamas plotas bus didesnis nei 60.000 kv. m, o bendras plotas viršys 85.000 kv. m. Į prekybos centrą taip pat yra integruotas devynių aukštų 11.000 kv. m ploto biurų pastatas. Tai turėtų būti antras pagal dydį „Akropolis“. Rygos prekybos centro plotą viršys tik esantis Vilniuje (87.000 kv. m).
Verslo žinios