EKSPERTAMS KELIA NERIMĄ TAI, KAS DAROSI NT RINKOJE
EKSPERTAMS KELIA NERIMĄ TAI, KAS DAROSI NT RINKOJE
Pernai nekilnojamojo turto rinka (NT) buvo kaip niekada aktyvi, pastebi ekspertai. Jų teigimu, natūralu, kad prieš euro įvedimą vedami nepagrįstų lūkesčių gyventojai perka nekilnojamąjį turtą, o po euro įvedimo dažnai laukia „pagirios“ – entuziazmas praeina ir į NT investuojama atsargiau.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Newsec Baltics“ Baltijos šalių rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas, pristatydamas NT rinkos tendencijas, teigė pastebintis, kad projektų vystytojai pradeda nepaisyti rinkos taisyklių.
Analizuojant statistinius duomenis, matyti, kad statybų leidimų skaičius gyvenamųjų butų statybai greitai auga.
„Rinkoje nėra kainų burbulo ir tie, kas sako, kad gresia Lietuvai perkaitimas būsto rinkoje, susijęs su kainomis, netiesa“, – kalbėjo analitikas.
Įvertinus aktyvumą rinkoje ir prašymus išduoti leidimus prieinama prie kitos išvados. Grėsmė formuojasi pasiūloje: „Iš aktyvumo matome, kad gresia pasiūlos burbulas. Projektų daugėja, tačiau rinka, kuri gali nupirkti būstą. Metų gale turėsime 1-1,2 tūkst. butų, kurių neparduosime. Reikėtų atšalti ir susimąstyti, ar verta statyti, ar sustoti“.
Rinkoje aktyvumą paskatina artėjantis euras
M. Kulbokas taip pat apžvelgė artėjančio euro įtaką nekilnojamo būsto rinkai.
Pirmiausia analitikas norėjo paneigti mitą, kad nekilnojamasis turtas perkamas nelegaliems pinigams išsukti.
„Pilkieji pinigai randa kitų būdų legalizuotis“, – teigė jis.
Taip pat M. Kulbokas pastebėjo, kad neteisingai tikima, kad įvedus eurą kainos augs.
„Atvirkščiai – lūkesčiai prieš aktyvumą sukyla, tai kilsteli kainas. Po euro įvedimo būna „pagirios“ šalyje ir žmonės pamato, kad šeimos biudžetai gruodžio mėnesį šiek tiek didesni nei po (dėl apvalinimo efekto – DELFI) ir atšąla gyventojų noras investuoti į brangesnį turtą. Prieš euro įvedimą aktyvumas didėja vien nepagrįstų lūkesčių pagrindu“, – aiškino specialistas.
Pažvelgęs į Estijos ir Latvijos euro įvedimo patirtį M. Kulbokas teigė, kad tiek Talinas, tiek Ryga turi savitumų.
„Jeigu Vilniuje investuojantys į būstą yra šalies gyventojai, labai nedaug yra užsieniečių, tai Rygos rinkoje turime fenomeną, sukurtą iš teisės pusės, tai – leidimai gyventi Šengeno zonoje. Čia leidimų gavėjų skaičius auga geometrine progresija ir aktyvumas Rygos rinkoje šiek tiek iškreipia euro įvedimo efektą“, – teigė analitikas.
Talino rinka išsiskiria tuo, kad joje intensyviai būstą perka suomiai.
„Suomių piliečiai šiuo metu gana aktyviai investuoja į Taliną ir tokiu būdu natūraliai sukelia kainas. Skirtumas tarp Helsinkio ir Talino būsto kainų yra nuo pusantro iki dviejų kartų. Tiek pagyvenę žmonės, tiek galvojantys Estijoje daryti verslą, išnuomoja būstą Helsinkyje ir perka Taline“, – pasakojo nekilnojamojo turto specialistas. Būtent dėl Baltijos rinkų skirtumų euro įvedimo efektas Lietuvoje gali būti kitoks nei Latvijoje ar Estijoje.
Kalbėdamas apie kainų tendencijas Baltijos šalių sostinėje, „Newsec“ atstovas pabrėžė, kad žiūrint į vidutines būsto kainas atrodytų, kad Taline būsto kainos didžiausios, tačiau išskyrus segmentus ir pažiūrėjus į antrinę būsto rinką, kurioje vyksta daugiausia sandorių, ir į seniau pastatytus namus (iki 2000 m.) matyti, kad būstas brangiausias Vilniuje.
„Kai kalbama, kad Talinas yra kainų lyderis, aš nesutikčiau. Išsegmentavus matosi, kas yra kas. Antrinėje rinkoje, kur vyksta daugiau nei 20 tūkst. sandorių per metus, Vilnius turi brangiausią kainą“, – kalbėjo M. Kulbokas.
Ugnė Karaliūnaitė
www.delfi.lt
[:en]
THE EXPERTS ARE CONCERNED ABOUT WHAT IS GOING ON IN THE RE MARKET
