Į Baltijos regioną sugrįžo instituciniai investuotojai
Baltijos šalių regione investicinių sandorių rinka nemažina apimčių – bendra 2019 m. sudarytų sandorių vertė siekė 758 mln. eurų ir išliko panaši į praėjusius metus. Regione kainos premija išlieka akivaizdi – čia dar galima objektus įsigyti pigiau, nuomos kainos yra mažesnės, o pajamingumas geresnis nei daugumoje kitų Europos šalių. Tą įvertina ir užsienio investuotojai, regione atnešę didžiąją dalį investicijų, pastebi tarptautinė NT konsultacijų bendrovė „Newsec“.
2019 m. Baltijos šalyse buvo sudaryti 27 investiciniai komercinio NT sandoriai. 35 proc. sumos sudarė vietinių investuotojų investicijos, o didžiausias užsienio investicijas regione atnešė Vokietijos ir Švedijos fondai kartu sudarę beveik 44 proc. visos investicijų sumos.
„Tarp svarbiausių 2019 m. rinkos įvykių – sudaryti du 100 mln. eurų perkopę sandoriai ir aktyvesnis užsienio institucinių investuotojų vaidmuo. Praėję metai pademonstravo, kad Baltijos regionas jau vertinamas kaip saugi ir brandi rinka“, – akcentuoja Neringa Rastenytė-Jančiūnienė, „Newsec“ Kapitalo rinkų vadovė Baltijos šalyse.
Didžiausi sandoriai – Vilniuje
Didžiausi praėjusių metų NT sandoriai sudaryti Lietuvos sostinės Vilniaus biurų pastatų sektoriuje. Tai Vokietijos NT valdytojo „Deka Immobilien“ įsigytas „Quadrum“ verslo centras už 156,1 mln. eurų ir Švedijos investicijų bendrovės „Eastnine“ nupirktas „S7“ verslo centras už 128 mln. eurų.
„Tokios vertės sandoriai rodo, kad Vilniuje buvo pasiūlyta objektų, sudominusių tarptautinius investuotojus. Tai geriausioje lokacijoje, centriniame verslo rajone esantys, ne senesnės nei 2016 m. statybos biurai, kurie gali pasigirti tarptautinių nuomininkų vardais, o pastato kokybę patvirtina tarptautiniai sertifikatai“, – paaiškina N. Rastenytė-Jančiūnienė.
Ji įvardija, kad abu didžiausias investicijas rinkoje pritraukę objektai yra A+ klasės, projektuoti ir statyti pagal tarptautinius tvariųjų pastatų standartus, gali pasigirti pilnu užimtumu bei sudarytomis ilgalaikėmis nuomos sutartimis. 2016–2019 m. statyti „S7“ verslo kompleksas yra įvertintas „BREEAM New construction excellent“ sertifikatu, o „Quadrum“ Baltijos šalių NT ir investicijų forumo apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu biurų pastatu Baltijos šalyse.
Domisi ir konservatyvūs investuotojai
Artimiausiu metu panašios vertės sandorių galima tikėtis Rygoje, nes ten aktyviai vystomi ambicingi NT projektai – planuojama 235 tūkst. kv. m, kurių didžiąją dalį sudaro biurų patalpos. Jau 2019 m. pabaigoje Rygos sandorių rinką pažymėjo Austrijos draudimo įmonės „Vienna Insurance Group“ investicijos. Įmonei priklausanti NT investicinė bendrovė „VIG Fund“ įsigijo tris 20.000 kv. m ploto biurų pastatus.
Ekspertė vertina, kad konservatyvių institucinių investuotojų – „Deka Immobilien“, „Vienna Insurance Group“ investicijos atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į Baltijos regiono NT rinką. Todėl šiemet galima tikėtis dar aktyvesnio tarptautinių investuotojų dalyvavimo, jeigu bus pasiūlyta jų kokybės kartelę atitinkančių objektų.
Anot N. Rastenytės-Jančiūnienės, investuotojai, matydami žinomus nuomininkų vardus, ilgalaikes nuomos sutartis ir būdami užtikrinti dėl objekto lokacijos patrauklumo, jaučiasi saugiai ir gali mokėti kainos premiją, ko sau nebegali leisti vietos investuotojai. Pastarieji yra priklausomi nuo bankų finansavimo, kuris šiuo metu metu nėra pats palankiausias.
Vietos žaidėjus domina alternatyvos
„Pasikeitusi bankų finansavimo politika lėmė sumažėjusį vietos investuotojų aktyvumą NT sektoriuje. Nepaisant susiklosčiusios situacijos, jie išliko aktyvūs, bet žvalgėsi į alternatyvius sektorius ir ne žemesnį nei 6 proc. pajamingumą. Todėl 2019 m. gana aktyviai buvo sudaromi sandoriai logistikos, prekybos, senesnės statybos biurų segmentuose, buvo imtasi vystymo projektų“, – vardija „Newsec“ verslo vystymo vadovės Baltijos šalyse.
Anot jos, biurų pajamingumas šiemet turėtų laikytis tokiame pačiame lygyje kaip 2019 m. Nors dauguma užsienio fondų pripažįsta, kad kainų lygis Baltijos regione jiems yra itin patrauklus, tačiau neskuba „permokėti“. Vietiniai investuotojai nėra pajėgūs sudaryti pakankamai konkurencijos pirkėjams iš Vakarų Europos ir Skandinavijos, o pastarųjų kritinė masė vis dar per maža, kad Baltijos šalių pajamingumo lygis pasiektų jų „namų“ rinkų žemumas. Be to nepanašu, kad bankų finansavimo politika keisis, o tai reiškia, kad pagrindo pajamingumo normoms mažėti nėra.