Infrastruktūros projektai – spartesniam ekonomikos atsigavimui skatinti
Siekiant spartesnio ekonomikos atsigavimo, investicijos į stambius infrastruktūros projektus sukuria apčiuopiamos naudos jau po metų ar dvejų, o energetikos, kelių, švietimo ir sveikatos sritys galėtų pritraukti iki 3,5 milijardo eurų privačių investuotojų lėšų, teigiama tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ video reportaže su „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneriu Šarūnu Stepukoniu.
Pasak „Newsec“ analizės ir tyrimų grupės vadovo Baltijos šalyse Mindaugo Kulboko, sveikatos krizė tapo ekonominio nuosmukio priežastimi, o rinkos skatinimas vien valstybės remiamomis priemonėmis gali padėti išgyventi, bet, vargu, ar taps tramplinu sparčiam ekonomikos atsigavimui.
„Viešoji ir privačioji bendradarbiavimo iniciatyva pritraukiant į svarbius valstybinius projektus privačius investuotojus yra papildomas sėkmės garantas, kuriuo nedelsiant reikia pasinaudoti. PPP (angl. public and private partership) projektai sukuria daug papildomų darbo vietų ne tik juos įgyvendinant, bet ir palankią aplinką ekonominei veiklai juos pabaigus“, – sako M. Kulbokas.
„BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis pastebi, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti didesnės pridėtinės vertės investicijoms tokioms, kaip švietimo infrastruktūros pertvarka, energetinis efektyvumas ar žalioji energetika. Tokiems projektams įgyvendinti labai tinka viešojo ir privataus bendradarbiavimo modelis, kuris Lietuvoje pamažu įgauna pagreitį.
„Svarbu pažymėti, kad Lietuva išsiskiria iš kaimyninių šalių stipriu kompetencijų centru – Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri profesionaliai rengia projektus, konsultuoja ir gali padėti pritraukti privačias investicijas. Tiesa, turime istorinę patirtį, kad PPP projektais šiek tiek nepasitikima ir baksnojama į nelabai sėkmingus bendradarbiavimo pavyzdžius. Todėl manau, kad kokybiškesni PPP projektai skatintų didesnę konkurenciją ir pritrauktų daugiau dalyvių į konkursus, tuo pačiu kuriant didesnę vertę visiems mokesčių mokėtojams,“ – teigia Š. Stepukonis.
Š. Stepukonis pažymi, kad pasirenkant infrastruktūros projekto įgyvendinimo modelį reikėtų skaičiuoti ne tik įgyvendinimo, bet ir viso jo gyvavimo laikotarpio kaštus, o naudas matuoti ir ekonominiais, ir socialiniais aspektais.
„Tik įvertinus tokio projekto įtaką regionui ar miestui reikėtų rinktis tinkamą jo įgyvendinimo būdą: pritraukti privatų verslą, įgyvendinti biudžeto lėšomis, organizuoti viešuosius pirkimus mažiausia kaina ar ieškoti dar kitų tinkamiausių konkrečiai situacijai sprendimų“, – komentuoja Š. Stepukonis.
Daugiau informacijos rasite „Newsec“ video reportaže su analizės ir tyrimų paslaugų grupės vadovu Baltijos šalyse Mindaugu Kulboku ir „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneriu Šarūnu Stepukoniu.