METAS PRADĖTI VERTINTI PERSONALĄ, KAIP NEMATERIALIŲ VERSLO TURTĄ
METAS PRADĖTI VERTINTI PERSONALĄ, KAIP NEMATERIALIŲ VERSLO TURTĄ
Nauji verslai ir nuolat tobulėjantys verslo vertinimo metodai išryškina veiklos aspektus, kurie nebuvo vertinami, bet yra labai svarbūs nustatant verslo vertę. Kaip personalo vertė atsispindi verslo vertėje? Ji turėtų matytis finansiniuose dokumentuose, kaip nematerialus turtas, suteikdama išsamesnę informaciją apie įmonės vertę. Tai nauja praktika. Iki šiol personalo vertės paisoma mažai.
„Personalo vertės klausimas su kiekviena diena tampa vis aktualesnis. Mes vieni pirmųjų pradėjome teikti personalo vertinimo paslaugą, nors ji yra nauja ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Tarptautiniuose verslo vertinimo standartuose, techniniuose jų taikymo dokumentuose jau atsiranda rekomendacijos, kaip įvertinti personalą, šalia kito nematerialaus turto – prekės ženklo, klientų duomenų bazių, užpatentuotų idėjų”, – teigė J.Banytė.
Atsižvelgti į darbuotojų vertę skatina ir modernūs IT verslai, kurių materialus turtas palyginti menkas, tačiau jie generuoja didžiulius pelnus. „Susibūrękeli žmonės vien tik savo intelektu, protu uždirba milijonus, tačiau jų įmonės balanse, turto eilutėje matome tik keletą stalų ir kompiuterių. Ar galime teisingai įvertinti tokį verslą, neatsižvelgdami į personalo vertę?”, – retoriškai klausė J.Banytė.
Bet kuriame versle dirbančių žmonių kompetencijų, gebėjimų, profesionalumo dėka sukuriama pridėtinė vertė, gaunamos pajamos ir pelnas. Vertinant visą įmonės turtą, aktyvus, turėtų matytis ir žmogiškieji ištekliai bei jų sukuriama nauda. Deja, ataskaitose ji neatsispindi, nes įmonė negali laikyti žmogaus jos nuosavybe. Todėl, šie ištekliai nėraapskaitomi. Finansinės būklės ataskaitose, pridėjus personalo vertę prie įmonės aktyvų, pamatytume tikresnį vaizdą apie įmonės turtą, jos akcijų vertę.
Pasak J.Banytės, dabar dažniausiai personalo vertės aspektai išryškėja akcijų pardavimo-pirkimo derybose: „Sudarant sandorius beveik visada yra analizuojamas personalas, keliamas klausimas, ar įmonėje pasiliks dirbti akivaizdžiai „pagrindiniai žmonės”, kurių dėka gaunamas būtent toks pelnas. Jei taip – pirkėjas sutinka už akcijas mokėti didesnę kainą, jei ne – prašo nuolaidos, nes didelė tikimybė, kad, svarbiausiems žmonėms išėjus, įmonės pajamos gali mažėti”.
Personalui įvertinti yra naudojami keli metodai, tačiau, pasak NEWSEC ekspertės, pasitaiko atvejų, kai įvertinti būna keblu: „Pajamų metodu analizuojame ir lyginame labai panašius verslus, veikiančius panašiose sąlygose. Įmonės personalas, kuris sukuria daugiau pridėtinės vertės nei kitų, yra vertesnis tiek, kiek skiriasi lyginamų verslo subjektų veiklos rezultatai. Deja, kartais nėra su kuo lyginti. Tuomet taikomas kitas – kaštų metodas, skaičiuojame, kiek kainuotų personalo, sukuriančio panašią pridėtinę vertę, subūrimas.
„Apskaičiuoti personalo vertę nėra paprasta. Verslo vertinimas Lietuvoje pradėtas taikyti 1994 m. Mes daug ką darome pirmą kartą. Tam reikia drąsos, išminties, kūrybiškumo”, – pastebėjo J.Banytė. Pasak jos, vertinant perkamą verslą, jo personalo vertę, rekomenduojama pasitelkti ne tik verslo vertintoją, bet ir personalo specialistą. Tai ypač aktualu, kai versle dominuoja aukšto lygio specialistai. Personalo negalima parodyti balanse kaip aktyvų, tačiau jo sukuriama pridėtinė vertė telpa įmonės balanse apskaitomo prestižo eilutėje.