Sąlygų sudominti duomenų centrų steigėjus – netrūksta, reikia tik iniciatyvos
2018 02 01
Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse yra tinkamos sąlygos intensyviam duomenų centrų steigimui. Tą lemia patikimas elektros energijos tiekimas, rami seisminė situacija, stabili politinė padėtis, daug tinkamo nekilnojamojo turto ir kiti palankūs faktoriai. Tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ atstovo Mindaugo Kulboko teigimu, kad steigimas suintensyvėtų svarbiausia yra koordinuoti verslo ir politikos atstovų veiksmai.
„Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo M. Kulboko teigimu, didžiausias Baltijos šalių privalumas – stabili ekonominėpolitinė ir gamtinė situacija, o į šias aplinkybes didelį dėmesį atkreipia padalinių steigimą užsienio šalyse planuojančios įmonės. Pavyzdžiui, vengiama statyti duomenų centrus vietovėse, kuriose dažni žemės drebėjimai ar tvyro dideli karščiai (sunkiau atvėsinti serverius).
„Ekonominė šalies padėtis yra glaudžiai susijusi su politine situacija ir rodo šalies patikimumą, darbo jėgos stabilumą, demokratinių procesų užtikrinimą. Šiandien pasaulis yra susikilęs į dvi dalis – saugias ir nesaugias šalis, o mes esame priskiriami prie pirmųjų. Duomenų centrų steigėjai labai jautriai reaguoja į saugumo užtikrinimą šalyje – pavyzdžiui, tam tikrą nesaugumą kelią Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos, sudėtinga pabėgėlių integracija kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Mūsų regione panašių aplinkybių nėra, todėl turėtume aktyviai siekti pritraukti ne tik didžiuosius, bet ir mažesnius duomenų centrus, kurių poreikis šiuo metu stipriai auga“, – pastebi M. Kulbokas.
Pasak M. Kulboko, Lietuva ir Estija jau dabar yra pasiruošusios duomenų centrų atėjimui. Estai investuotojus ir didžiąsias užsienio kompanijas bando sudominti Pakri pusiasalyje esančia 360 ha teritorija, lietuviai – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HEA) pramoninio parko 75 ha teritorija, kuri yra paruošta statyboms. Parkas įsikūręs laisvojoje ekonominėje zonoje, jame yra taikomos mokesčių lengvatos, be to, Kruonio HEA užtikrina nuolatinį elektros tiekimą net kilus rimtesniems iššūkiams elektros tinkluose, o tai – ypatingai svarbi aplinkybė duomenų centrų statytojams. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Kruonio HEA yra saugomas valstybės objektas, todėl teritorijoje garantuojamas aukščiausio lygio saugumas, o hidroelektrinėje esantis vanduo leidžia taikyti nesudėtingus serverių aušinimo sprendimus.
M. Kulbokas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra daug duomenų centrams tinkamo nekilnojamojo turto bei sklypų – tik svarbu atkreipti investuotojų dėmesį į Lietuvą vykdant rinkodaros kampanijas ar agresyviai siūlant lengvatas – vėliau visos šios pastangos atsipirks.
„Be jau duomenų centrui paruošto sklypo Kruonyje, pradėjus veikti elektros jungčiai „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos bei elektros energijos kainai sumažėjus apie 15 proc., Lietuva tikrai yra patraukli dėl patikimo ir nebrangaus ir elektros tiekimo. Būtent tai vienas svarbiausių šalies privalumų besiruošiantiems statyti duomenų centrus. Kitas didelis privalumas – tai, kad statyti naujus pastatus Baltijos šalyse vis dar nėra brangu, o kai kuriais atvejais galima išnaudoti senus ir nenaudojamus pastatus“, – sako M. Kulbokas.
Jo teigimu, duomenų centrų įkūrimas reiškia geometriškai augančią pridėtinę vertę šaliai: ilgalaikes investicijas, pasitikėjimą rinka, kitų rinkos žaidėjų pritraukimą, duomenų centrams reikalingų paslaugų augimą Lietuvoje. „Duomenų centrai ypatingai perspektyvi sritis, nes didžiosios IT įmonės, kartą investavusios į duomenų centrų technologijas, planuoja tęsti veiklą dar 20–25 metus, o ne pasitraukti po kelių metų pasikeitus plėtros planams. Duomenų centrų statyba – labai brangus ir kruopštus verslas, kuriam reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl galima sakyti, kad tai – vienos solidžiausių investicijų. Dėl šių priežasčių reikia stengtis sudominti tarptautines įmones ir, laimei, mes turime milžinišką potencialą sudominti tokias kompanijoms steigti centrus Baltijos regione“, – pabrėžia M. Kulbokas.